- kurdupelis
- ×kurdùpelis sm. (1) 1. žr. kartupelis: Ar daug maišų pasodinot kurdupelių? Ūd. Mare, išvirk kurdùpelių kiaulėm Vlkv. Merga maža kai kurdùpelis Pls. 2. scom. Kos187, Ds, Sdb, Dgl, Sml, Srj, Dkšt menk. mažas, susitraukęs žmogus ar gyvulys: Šimo sūnus gal ir bus jau tokis kurdùpelis Lp. Šiemet tokie kurdùpeliai paršeliai teužaugo Up. Tokias kurdùpelius mergas dantim sukapotų Lel.
Dictionary of the Lithuanian Language.